| LV |
Grūdiniai kenkėjai
Lotyniškas pavadinimas: Sitophilus granarius
Išvaizda:
Kūnas pailgas, beveik cilindriškas, riešutų rudos arba juodos spalvos, kiek blizgantis, antenos ir kojos šviesesnės. Straublelio pagrindas platesnis, sudaro 2 bukus dantelius. Kakta su ovalia įduba tarp akių. Priešnugarėlė labai ilga, beveik tokio ilgio, kaip antsparniai. Priešnugarėlės taškai stambūs, pailgi, nusmailėjusiais galais. Antsparnių vagutės siauros, retai taškuotos, su smulkia mikroskulptūra. Suaugėlių dydis dažnai priklauso nuo grūdo branduolio dydžio (esant dideliam branduoliui gimsta dideli suaugėliai) ir yra labai įvairus, tuo ši rūšis skiriasi nuo daugumos kitų vabzdžių.
Įpročiai:
Neturi funkcionuojančių sparnų, todėl jo plitimas praktiškai priklauso tik nuo žmogaus. Veisiasi tik javų saugyklose, tačiau kartais užkrečia ir pupeles bei riešutus. Javų straubliukų suaugėliai yra atsparūs šaltam orui ir gali išgyventi žiemos metu. Kosmopolitinė rūšis.
Maistas:
Tiek lervos, tiek suaugėliai maitinasi nesumaltų grūdų (avižų, kviečių, ryžių, miežių) vidumi.
Dauginimasis:
Patelė išgraužia skylę grūde, į ją įdeda vienintelį kiaušinėlį ir užkemša skylę drebutiniu kamšteliu. Kiekviena patelė gali padėti iki 250 kiaušinėlių. Lervos ir lėliukės vystosi grūdo viduje. Palikdamas grūdą suaugėlis palieka netaisyklingą, lengvai pastebimą skylę sėklos luobelėje. Nešildomose patalpose per metus turi 2-3 kartas. Vienos generacijos vystymasis 25 laipsnių C temperatūroje trunka 35 paras. Žiemoja įvairių fazių. Suaugėliai gyvena vidutiniškai nuo 7 iki 8 mėnesių.
Žala:
- maitindamiesi sėklų branduoliais, ne tik visiškai sunaikina grūdus, bet ir padaro juos netinkamus bet kokiam naudojimui. Gali padaryti didelius nuostolius visam saugomam grūdų kiekiui.
Lotyniškas pavadinimas: Acarus siro
Išvaizda:
Suaugusios erkės kūno ilgis 0,2-0,7 mm. Dažniausiai saugomuose maisto produktuose sutinkamos šios erkių rūšys: miltinė erkė (Acarus siro), sūrių erkė (Tyrolichus casei), pailgoji erkė (Tyrophagus spp).
Įpročiai:
Maisto erkes galima rasti ne tik krūvomis laikomuose grūduose. Jų yra ant sūrio, miltų ar paprasčiausiai apipelijusio maisto. Jas galite rasti virtuvėje prie drėgnų maisto produktų ir kai kuriose neįprastose vietose, kaip paukščių ir graužikų lizdai, šiene ar šiauduose, pūkuotuose baldų apmušaluose, bičių aviliuose, vabzdžių kolekcijose ir supelijusiame popieriuje. Geriausios gyvenimo sąlygos, kai santykinė oro drėgmė būna 80-100 proc., o oro temperatūra apie 25 C laipsnius.
Maistas:
Augalinės kilmės, kartais minta gyvūnų liekanomis. Carpoglyphus lactis dažniausiai gyvena ant džiovintų vaisių, želė ir produktų, turinčių daug cukraus.
Dauginimasis:
Būdinga nepilna metamorfozė. Vystymasis sustoja, kai santykinė oro drėgmė būna žemesnė nei 60 proc. Patelės padeda apie 30 kiaušinių kas savaitę. Nuo kiaušinėlių iki suaugėlio vystymasis trunka 2-3 savaites, gyvenimo trukmė - 6 savaitės.
Žala:
- užkrečia maisto produktus, pablogina jų kokybę ir pakeičia skonį;
- kai kuriems žmonėms nuo erkių užkrėsto maisto prasideda viduriavimas;
- erkių buvimas gyvenamosiose patalpose žmonėms gali sukelti astmą ar kitas alergines reakcijas;
- ant odos erkės sukelia laikinus, taip vadinamus bakalėjininko niežus.
Lotyniškas pavadinimas: Tenebrio molitor
Išvaizda:
Didžiojo milčiaus suaugėlio kūnas yra žvilgantis, plikas, tamsiai rudos arba juodos spalvos, maždaug 14-16 mm ilgio. Antenos į galą storėjančios, galinis jų narelis pusiau apskritas. Galva ir priešnugarėlė tankiai taškuotos. Priešnugarėlė skersinė, priekinis kraštas su įpjova, priekiniai kampai išsikišę, šonuose yra storas randelis, pamatinėje dalyje 2 taškuotos duobutės. Antsparniai su labai švelniomis taškuotomis vagutėmis, taškai vagutėse kartais neryškūs, tarpueiliai kiek išgaubti, labai švelniai taškuoti. Skydelis penkiakampis, skersinis. Antenos ir kojos rudos. Suaugusi lerva yra šiek tiek didesnė nei 25 mm, kūnas pailgas, cilindriškas, o jos kūno sienelė yra kietesnė už daugelio kitų saugomų produktų kenkėjų. Kūnas yra spindinčiai geltonas arba šviesiai rudas tik su keletu išsimėčiusių dėmių.
Įpročiai:
Kosmopolitas. Lietuvoje labai dažnas sandėliuose, butuose. Didieji milčiai (suaugėliai ir lervos) dažniausiai aptinkami tamsiose, drėgnose vietose sugadintuose grūdų produktuose. Lervos yra labai aktyvios.
Maistas:
Lervos minta miltais, sėlenomis, kombinuotaisiais pašarais, grūdais ir kitais duonos produktais. Paprastai šie kenkėjai neužplūsta grūdų, išskyrus tuos atvejus, kai grūdai yra anksčiau pažeisti arba yra blogos būklės, priklausomai nuo prastos ventiliacijos ar didelės drėgmės. Šių kenkėjų atsiradimas byloja, kad grūdai yra netinkamai sandėliuojami.
Dauginimasis:
Kiekviena patelė padeda krūvelėmis maždaug 275 kiaušinėlius, kurie pavirsta į lervas. Žiemoja dažniausiai lervos. Vabzdys lervos stadijoje gali pasilikti iki 600 dienų, priklausomai nuo temperatūros. Palankiomis sąlygomis viena karta vystosi apie 280 dienų. Suaugėliai gyvena tik du tris mėnesius.
Žala:
- užteršia bei sugadina saugomus maisto produktus.
Lotyniškas pavadinimas: Tribolium confusum
Išvaizda:
Suaugėlis yra raudonai rusvos spalvos, kiek blizgantis, paplokščias. Kūnas 3-4,4 mm. Galvoje prie akies vidinio krašto yra nedidelis aštrus kylis. Antenos laipsniškai į viršūnę storėja, buoželė neryški. Priekinis priešnugarėlės kraštas beveik lygus, priekiniai kampai truputį išsikišę. Suaugę mažieji milčiai neskraido. Lervos cilindriškos kūno formos, maždaug 4-5 milimetrų ilgio. Gelsvai baltos spalvos, išskyrus tamsesnius žandikaulius bei porą ataugų, esančių ant paskutinio pilvinio segmento. Ant kūno segmentų viršaus nėra jokių atskirų patamsėjimų. Galva suplota, burnos ertmė nukreipta į priekį.
Įpročiai:
Aptinkami sandėliuose, malūnuose, butuose. Mažas dydis leidžia jam patekti į uždarų konteinerių vidų. Polifagai. Lietuvoje sporadiškas, neretas, o susidarius palankioms sąlygoms – labai gausus. Kosmopolitai ir sinantropai.
Maistas:
Lervos ir vabalai minta grūdais, miltais, įvairiais duonos gaminiais, džiovintais vaisiais, šokoladu, gadina vabzdžių kolekcijas. Maitinasi tik sugadintais ar pažeistais grūdais (t.y. tik po to, kai sėklos plėvelė yra suskilusi mechaniškai ar suskaldyta kurio nors kito vabzdžio). Paprastai jie negali prasiskverbti ar maitintis sveikais grūdais.
Dauginimasis:
Patelės kelis mėnesius deda iki 500 kiaušinių į miltus ar kitus duonos produktus. Apšildomose patalpose per metus išsivysto 4-6 generacijos, žiemoja įvairių fazių. Neapšildomose patalpose per metus išsivysto 2 generacijos. Žiemoja vabalai. Suaugėliai gyvena 1,5-2 metus, kartais iki 3,5 metų.
Žala:
- vabalai ir lervos labai žalingos: gadina grūdus, miltus, džiūvėsius, sėlenas ir kitus grūdų perdirbimo bei duonos produktus;
- pabaidyti vabalai išskiria dujas, kurių kvapas primena aldehidą, dėl to miltai įgauna violetinį atspalvį ir nemalonų skonį.
Informacija ruošiama...
Informacija ruošiama...
Lotyniškas pavadinimas: Pyralis farinalis
Išvaizda:
Suaugęs drugys išskleistais sparnais apie 18-24 mm pločio. Priekiniai sparnai šviesiai kaštoniniai ar įvairaus atspalvio blyškiai rausvai rudi. Pamatinis laukelis tamsus, atskirtas balta linija, kuri ties viduriu išlinkusi į išorinę pusę beveik stačiu kampu. Vidurinis laukelis šviesus, atskirtas nuo išorinio laukelio balta banguota linija, kuri ties viduriu labai išlinkusi į išorinę pusę. Išorinis laukelis tamsus, jo pakraštyje yra balta linija. Užpakaliniai sparnai smėlio spalvos ar tamsiai pilki, rausvo atspalvio. Skersinės baltos linijos suartėjusios netoli vidinio sparno pakraščio. Tik išsiritęs iš kiaušinėlio vikšras rožinis, vėliau šviesus, gelsvai pilkas, padengtas retais, trumpais plaukeliais. Užauga iki 15-25 mm ilgio. Nugara eina tamsi juostelė. Galva ir sprando skydas rausvai rudi. Lėliukė tamsiai bronzinė, apie 12 mm ilgio.
Įpročiai:
Miltinis ugniukas yra tipiškas maisto produktų gadintojas, aptinkamas grūdų ir miltų sandėliuose, malūnuose ir kt. Vikšrai gyvena susitelkę po kelis, produktų paviršiniame sluoksnyje makštyse, sudarytose iš voratinklių ir miltų ar grūdų nuograužų. Labiau mėgsta drėgnus ir tvankius sandėlius. Drugiai sandėliuose pasirodo nuo gegužės ir skraido iki rugpjūčio. Kosmopolitiški.
Maistas:
Ką tik išsiritę vikšrai maitinasi miltais, kruopomis, sėlenomis, kombinuotais pašarais, konditerijos gaminiais; kitos vystymosi stadijos (kiaušinėliai, lėliukė, suaugėlis) yra nekenksmingi saugomiems produktams.
Dauginimasis:
Patelė padeda apie 120 kiaušinėlių krūvelėmis, po keliolika vienetų, ant drėgnų produktų, pakuočių ar sienų. Kiaušinėliai šviesūs, ovalūs, maždaug 0,6x0,4 mm dydžio. Kenkėjas vystosi drėgnuose grūduose, šiauduose ir šiene. Vikšras gali žiemoti iki kitų metų gegužės mėnesio. Šildomose patalpose vystymasis nesustoja ištisus metus. Per metus išsivysto 2-5 generacijos.
Žala:
- dėl užkrėstumo prarandama produkcija;
- produktai užteršiami vikšrų išmatomis ir voratinkliniais siūlais.
Informacija ruošiama
Informacija ruošiama...
Lotyniškas pavadinimas: Ephestia elutella
Išvaizda:
Suaugęs drugys 6-8 mm ilgio, išskleistais sparnais 12-20 mm pločio. Priekiniai sparnai pilki, pelenų spalvos, link viršūnės – rausvo atspalvio, su dviem aiškiomis šviesiai pilkomis skersinėmis juostelėmis. Tarp abiejų juostelių kartais pastebimos tvi tamsios dėmelės. Užpakaliniai sparneliai platesni, šviesiai pilki, patinėlių beveik balti. Vikšras 12-13 mm ilgio, baltai pilkšvos spalvos, su keletu juodų dėmių ant kiekvieno kūno segmento, ant kurio auga plaukeliai. Galva ir sprando skydas tamsiai rudi. Lėliukė 7-9 mm ilgio, slepiasi kokone.
Įpročiai:
Jis aptinkamas tik patalpose: parduotuvėse, sandėliuose, malūnuose, kepyklose ir namuose sandėliuojamuose biriuose maisto produktuose.Vikšrai gana vikrūs, ropoja pirmy ir atgal, leidžiasi žemyn voratinkliniu siūleliu. Šie siūlai suriša daleles į savotišką kilimėlį, kuris yra labai būdingas šiam vabzdžiui. Tuščiose saugojimo patalpose kakavinių ugniukų gali būti įvairiose vystymosi stadijose; jie dažniausiai esti sienų plyšiuose, tarp dvigubų sienų arba sunkiai prieinamuose kampuose. Žiemoja tik vikšrai. Drugiai skraido nuo birželio iki spalio mėnesio. Kosmopolitiški.
Maistas:
Miltai ir kitus grūdinės kilmės produktai, dribsniai, prieskoniai, riešutai, džiovinti vaisiai, kakava ir šokoladas. Ką tik išsiritę vikšrai maitinasi aukščiau minėtais produktais; kitos vystymosi stadijos (kiaušinėliai, lėliukė, suaugėlis) yra nekenksmingi saugomiems produktams.
Dauginimasis:
Pilna metamorfozė. Patelė padeda iki 150 kiaušinėlių (pavieniui arba krūvelėmis) tiesiogiai ant maisto produktų (miltų ar kitų maltų produktų gumulėliuose), taip pat ant tabako, kavos pupelių, šieno. Iš kart po padėjimo kiaušinėliai būna balti, beveik apvalūs, po kelių dienų (kambario temperatūroje per 6 dienas) pasirodo vikšrai. Išsiritęs vikšras tuoj įsigraužia į maisto produktą. Tuo metu jie sunkiai pastebimi. Išsinėrę du kartus vikšrai išlenda lauk ir pereina prie kitų maisto produktų. Vikšrai išsivysto per 82-200 dienų. ten susisuka į lėliukę, o vėliau iš lėliukės išsirita suaugę individai. Laikotarpis nuo kiaušinėlių iki suaugėlio priklausomai nuo temperatūros trunka mažiausiai 1 mėnesį. Per metus išsivysto 1-2 generacijos, apšildomose patalpose būna 3-4 generacijos. Sandėliuose veisimasis įmanomas esant ne žemesnei kaip 15 laipsnių C temperatūrai, žemiau 13-15 laipsnių C vystymasis sustoja. Drugiai gyvena iki keliolikos dienų.
Žala:
- dėl užkrėstumo prarandama produkcija;
- produktai užteršiami vikšrų išmatomis ir voratinkliniais siūlais.
Aruodinis (javų) straubliukas
Išvaizda:
Kūnas pailgas, beveik cilindriškas, riešutų rudos arba juodos spalvos, kiek blizgantis, antenos ir kojos šviesesnės. Straublelio pagrindas platesnis, sudaro 2 bukus dantelius. Kakta su ovalia įduba tarp akių. Priešnugarėlė labai ilga, beveik tokio ilgio, kaip antsparniai. Priešnugarėlės taškai stambūs, pailgi, nusmailėjusiais galais. Antsparnių vagutės siauros, retai taškuotos, su smulkia mikroskulptūra. Suaugėlių dydis dažnai priklauso nuo grūdo branduolio dydžio (esant dideliam branduoliui gimsta dideli suaugėliai) ir yra labai įvairus, tuo ši rūšis skiriasi nuo daugumos kitų vabzdžių.
Įpročiai:
Neturi funkcionuojančių sparnų, todėl jo plitimas praktiškai priklauso tik nuo žmogaus. Veisiasi tik javų saugyklose, tačiau kartais užkrečia ir pupeles bei riešutus. Javų straubliukų suaugėliai yra atsparūs šaltam orui ir gali išgyventi žiemos metu. Kosmopolitinė rūšis.
Maistas:
Tiek lervos, tiek suaugėliai maitinasi nesumaltų grūdų (avižų, kviečių, ryžių, miežių) vidumi.
Dauginimasis:
Patelė išgraužia skylę grūde, į ją įdeda vienintelį kiaušinėlį ir užkemša skylę drebutiniu kamšteliu. Kiekviena patelė gali padėti iki 250 kiaušinėlių. Lervos ir lėliukės vystosi grūdo viduje. Palikdamas grūdą suaugėlis palieka netaisyklingą, lengvai pastebimą skylę sėklos luobelėje. Nešildomose patalpose per metus turi 2-3 kartas. Vienos generacijos vystymasis 25 laipsnių C temperatūroje trunka 35 paras. Žiemoja įvairių fazių. Suaugėliai gyvena vidutiniškai nuo 7 iki 8 mėnesių.
Žala:
- maitindamiesi sėklų branduoliais, ne tik visiškai sunaikina grūdus, bet ir padaro juos netinkamus bet kokiam naudojimui. Gali padaryti didelius nuostolius visam saugomam grūdų kiekiui.
Miltinė erkė
Išvaizda:
Suaugusios erkės kūno ilgis 0,2-0,7 mm. Dažniausiai saugomuose maisto produktuose sutinkamos šios erkių rūšys: miltinė erkė (Acarus siro), sūrių erkė (Tyrolichus casei), pailgoji erkė (Tyrophagus spp).
Įpročiai:
Maisto erkes galima rasti ne tik krūvomis laikomuose grūduose. Jų yra ant sūrio, miltų ar paprasčiausiai apipelijusio maisto. Jas galite rasti virtuvėje prie drėgnų maisto produktų ir kai kuriose neįprastose vietose, kaip paukščių ir graužikų lizdai, šiene ar šiauduose, pūkuotuose baldų apmušaluose, bičių aviliuose, vabzdžių kolekcijose ir supelijusiame popieriuje. Geriausios gyvenimo sąlygos, kai santykinė oro drėgmė būna 80-100 proc., o oro temperatūra apie 25 C laipsnius.
Maistas:
Augalinės kilmės, kartais minta gyvūnų liekanomis. Carpoglyphus lactis dažniausiai gyvena ant džiovintų vaisių, želė ir produktų, turinčių daug cukraus.
Dauginimasis:
Būdinga nepilna metamorfozė. Vystymasis sustoja, kai santykinė oro drėgmė būna žemesnė nei 60 proc. Patelės padeda apie 30 kiaušinių kas savaitę. Nuo kiaušinėlių iki suaugėlio vystymasis trunka 2-3 savaites, gyvenimo trukmė - 6 savaitės.
Žala:
- užkrečia maisto produktus, pablogina jų kokybę ir pakeičia skonį;
- kai kuriems žmonėms nuo erkių užkrėsto maisto prasideda viduriavimas;
- erkių buvimas gyvenamosiose patalpose žmonėms gali sukelti astmą ar kitas alergines reakcijas;
- ant odos erkės sukelia laikinus, taip vadinamus bakalėjininko niežus.
Didysis milčius
Išvaizda:
Didžiojo milčiaus suaugėlio kūnas yra žvilgantis, plikas, tamsiai rudos arba juodos spalvos, maždaug 14-16 mm ilgio. Antenos į galą storėjančios, galinis jų narelis pusiau apskritas. Galva ir priešnugarėlė tankiai taškuotos. Priešnugarėlė skersinė, priekinis kraštas su įpjova, priekiniai kampai išsikišę, šonuose yra storas randelis, pamatinėje dalyje 2 taškuotos duobutės. Antsparniai su labai švelniomis taškuotomis vagutėmis, taškai vagutėse kartais neryškūs, tarpueiliai kiek išgaubti, labai švelniai taškuoti. Skydelis penkiakampis, skersinis. Antenos ir kojos rudos. Suaugusi lerva yra šiek tiek didesnė nei 25 mm, kūnas pailgas, cilindriškas, o jos kūno sienelė yra kietesnė už daugelio kitų saugomų produktų kenkėjų. Kūnas yra spindinčiai geltonas arba šviesiai rudas tik su keletu išsimėčiusių dėmių.
Įpročiai:
Kosmopolitas. Lietuvoje labai dažnas sandėliuose, butuose. Didieji milčiai (suaugėliai ir lervos) dažniausiai aptinkami tamsiose, drėgnose vietose sugadintuose grūdų produktuose. Lervos yra labai aktyvios.
Maistas:
Lervos minta miltais, sėlenomis, kombinuotaisiais pašarais, grūdais ir kitais duonos produktais. Paprastai šie kenkėjai neužplūsta grūdų, išskyrus tuos atvejus, kai grūdai yra anksčiau pažeisti arba yra blogos būklės, priklausomai nuo prastos ventiliacijos ar didelės drėgmės. Šių kenkėjų atsiradimas byloja, kad grūdai yra netinkamai sandėliuojami.
Dauginimasis:
Kiekviena patelė padeda krūvelėmis maždaug 275 kiaušinėlius, kurie pavirsta į lervas. Žiemoja dažniausiai lervos. Vabzdys lervos stadijoje gali pasilikti iki 600 dienų, priklausomai nuo temperatūros. Palankiomis sąlygomis viena karta vystosi apie 280 dienų. Suaugėliai gyvena tik du tris mėnesius.
Žala:
- užteršia bei sugadina saugomus maisto produktus.
Mažasis milčius
Išvaizda:
Suaugėlis yra raudonai rusvos spalvos, kiek blizgantis, paplokščias. Kūnas 3-4,4 mm. Galvoje prie akies vidinio krašto yra nedidelis aštrus kylis. Antenos laipsniškai į viršūnę storėja, buoželė neryški. Priekinis priešnugarėlės kraštas beveik lygus, priekiniai kampai truputį išsikišę. Suaugę mažieji milčiai neskraido. Lervos cilindriškos kūno formos, maždaug 4-5 milimetrų ilgio. Gelsvai baltos spalvos, išskyrus tamsesnius žandikaulius bei porą ataugų, esančių ant paskutinio pilvinio segmento. Ant kūno segmentų viršaus nėra jokių atskirų patamsėjimų. Galva suplota, burnos ertmė nukreipta į priekį.
Įpročiai:
Aptinkami sandėliuose, malūnuose, butuose. Mažas dydis leidžia jam patekti į uždarų konteinerių vidų. Polifagai. Lietuvoje sporadiškas, neretas, o susidarius palankioms sąlygoms – labai gausus. Kosmopolitai ir sinantropai.
Maistas:
Lervos ir vabalai minta grūdais, miltais, įvairiais duonos gaminiais, džiovintais vaisiais, šokoladu, gadina vabzdžių kolekcijas. Maitinasi tik sugadintais ar pažeistais grūdais (t.y. tik po to, kai sėklos plėvelė yra suskilusi mechaniškai ar suskaldyta kurio nors kito vabzdžio). Paprastai jie negali prasiskverbti ar maitintis sveikais grūdais.
Dauginimasis:
Patelės kelis mėnesius deda iki 500 kiaušinių į miltus ar kitus duonos produktus. Apšildomose patalpose per metus išsivysto 4-6 generacijos, žiemoja įvairių fazių. Neapšildomose patalpose per metus išsivysto 2 generacijos. Žiemoja vabalai. Suaugėliai gyvena 1,5-2 metus, kartais iki 3,5 metų.
Žala:
- vabalai ir lervos labai žalingos: gadina grūdus, miltus, džiūvėsius, sėlenas ir kitus grūdų perdirbimo bei duonos produktus;
- pabaidyti vabalai išskiria dujas, kurių kvapas primena aldehidą, dėl to miltai įgauna violetinį atspalvį ir nemalonų skonį.
Surinaminis aruodvabalis
Lotyniškas pavadinimas: Oryzaephilus surinamensis
Informacija ruošiama...
Grūdinė kandis
Lotyniškas pavadinimas: Sitotroga cerealella
Informacija ruošiama...
Miltinis ugniukas
Išvaizda:
Suaugęs drugys išskleistais sparnais apie 18-24 mm pločio. Priekiniai sparnai šviesiai kaštoniniai ar įvairaus atspalvio blyškiai rausvai rudi. Pamatinis laukelis tamsus, atskirtas balta linija, kuri ties viduriu išlinkusi į išorinę pusę beveik stačiu kampu. Vidurinis laukelis šviesus, atskirtas nuo išorinio laukelio balta banguota linija, kuri ties viduriu labai išlinkusi į išorinę pusę. Išorinis laukelis tamsus, jo pakraštyje yra balta linija. Užpakaliniai sparnai smėlio spalvos ar tamsiai pilki, rausvo atspalvio. Skersinės baltos linijos suartėjusios netoli vidinio sparno pakraščio. Tik išsiritęs iš kiaušinėlio vikšras rožinis, vėliau šviesus, gelsvai pilkas, padengtas retais, trumpais plaukeliais. Užauga iki 15-25 mm ilgio. Nugara eina tamsi juostelė. Galva ir sprando skydas rausvai rudi. Lėliukė tamsiai bronzinė, apie 12 mm ilgio.
Įpročiai:
Miltinis ugniukas yra tipiškas maisto produktų gadintojas, aptinkamas grūdų ir miltų sandėliuose, malūnuose ir kt. Vikšrai gyvena susitelkę po kelis, produktų paviršiniame sluoksnyje makštyse, sudarytose iš voratinklių ir miltų ar grūdų nuograužų. Labiau mėgsta drėgnus ir tvankius sandėlius. Drugiai sandėliuose pasirodo nuo gegužės ir skraido iki rugpjūčio. Kosmopolitiški.
Maistas:
Ką tik išsiritę vikšrai maitinasi miltais, kruopomis, sėlenomis, kombinuotais pašarais, konditerijos gaminiais; kitos vystymosi stadijos (kiaušinėliai, lėliukė, suaugėlis) yra nekenksmingi saugomiems produktams.
Dauginimasis:
Patelė padeda apie 120 kiaušinėlių krūvelėmis, po keliolika vienetų, ant drėgnų produktų, pakuočių ar sienų. Kiaušinėliai šviesūs, ovalūs, maždaug 0,6x0,4 mm dydžio. Kenkėjas vystosi drėgnuose grūduose, šiauduose ir šiene. Vikšras gali žiemoti iki kitų metų gegužės mėnesio. Šildomose patalpose vystymasis nesustoja ištisus metus. Per metus išsivysto 2-5 generacijos.
Žala:
- dėl užkrėstumo prarandama produkcija;
- produktai užteršiami vikšrų išmatomis ir voratinkliniais siūlais.
Aruodinis ugniukas
Lotyniškas pavadinimas: Plodia interpunctella
Informacija ruošiama
Malūninis ugniukas
Lotyniškas pavadinimas: Ephestia (Anagasta) kuehniella
Informacija ruošiama...
Kakavinis ugniukas
Išvaizda:
Suaugęs drugys 6-8 mm ilgio, išskleistais sparnais 12-20 mm pločio. Priekiniai sparnai pilki, pelenų spalvos, link viršūnės – rausvo atspalvio, su dviem aiškiomis šviesiai pilkomis skersinėmis juostelėmis. Tarp abiejų juostelių kartais pastebimos tvi tamsios dėmelės. Užpakaliniai sparneliai platesni, šviesiai pilki, patinėlių beveik balti. Vikšras 12-13 mm ilgio, baltai pilkšvos spalvos, su keletu juodų dėmių ant kiekvieno kūno segmento, ant kurio auga plaukeliai. Galva ir sprando skydas tamsiai rudi. Lėliukė 7-9 mm ilgio, slepiasi kokone.
Įpročiai:
Jis aptinkamas tik patalpose: parduotuvėse, sandėliuose, malūnuose, kepyklose ir namuose sandėliuojamuose biriuose maisto produktuose.Vikšrai gana vikrūs, ropoja pirmy ir atgal, leidžiasi žemyn voratinkliniu siūleliu. Šie siūlai suriša daleles į savotišką kilimėlį, kuris yra labai būdingas šiam vabzdžiui. Tuščiose saugojimo patalpose kakavinių ugniukų gali būti įvairiose vystymosi stadijose; jie dažniausiai esti sienų plyšiuose, tarp dvigubų sienų arba sunkiai prieinamuose kampuose. Žiemoja tik vikšrai. Drugiai skraido nuo birželio iki spalio mėnesio. Kosmopolitiški.
Maistas:
Miltai ir kitus grūdinės kilmės produktai, dribsniai, prieskoniai, riešutai, džiovinti vaisiai, kakava ir šokoladas. Ką tik išsiritę vikšrai maitinasi aukščiau minėtais produktais; kitos vystymosi stadijos (kiaušinėliai, lėliukė, suaugėlis) yra nekenksmingi saugomiems produktams.
Dauginimasis:
Pilna metamorfozė. Patelė padeda iki 150 kiaušinėlių (pavieniui arba krūvelėmis) tiesiogiai ant maisto produktų (miltų ar kitų maltų produktų gumulėliuose), taip pat ant tabako, kavos pupelių, šieno. Iš kart po padėjimo kiaušinėliai būna balti, beveik apvalūs, po kelių dienų (kambario temperatūroje per 6 dienas) pasirodo vikšrai. Išsiritęs vikšras tuoj įsigraužia į maisto produktą. Tuo metu jie sunkiai pastebimi. Išsinėrę du kartus vikšrai išlenda lauk ir pereina prie kitų maisto produktų. Vikšrai išsivysto per 82-200 dienų. ten susisuka į lėliukę, o vėliau iš lėliukės išsirita suaugę individai. Laikotarpis nuo kiaušinėlių iki suaugėlio priklausomai nuo temperatūros trunka mažiausiai 1 mėnesį. Per metus išsivysto 1-2 generacijos, apšildomose patalpose būna 3-4 generacijos. Sandėliuose veisimasis įmanomas esant ne žemesnei kaip 15 laipsnių C temperatūrai, žemiau 13-15 laipsnių C vystymasis sustoja. Drugiai gyvena iki keliolikos dienų.
Žala:
- dėl užkrėstumo prarandama produkcija;
- produktai užteršiami vikšrų išmatomis ir voratinkliniais siūlais.
© 2007 UAB DEZINFA
SUKURTA IPE
