Rupūžinė angis
Causus rhombeatus
Geografinis paplitimas
- Rupūžinės angys aptinkamos į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos srityse.
Išvaizda
- Ant galvos jos turi tamsiai rudą arba juodą V formos žymę, o šios žymės viršutinė dalis nukreipta į priekį ir užsibaigia tarp akių.
- Spalva – nuo šviesios rusvai rožinės iki šviesiai pilkos.
- Rombo formos tamsesnės žymės aptinkamos ant nugaros ir uodegos – jos kartais būna perskirtos balta spalva.
- Suaugėliai vidutiniškai būna apie 0,5 metro ilgio, o kartais ilgesni nei metras.
- Kūnas cilindro formos ir pakankamai plonas.
- Nuodų liaukos nepaprastai ilgos, siekia iki 10 cm, ir gali būti aptinkamos abiejose stuburo pusėse; jos susijungia ties geluonimis.
- Rupūžinės angys pasižymi silpnu regėjimu ir jautria uosle.
- Jos dažnai painiojamos su kiaušinėdėmis gyvatėmis (Dasypeltis).
Nuodai
- Citotoksiški – naikinantys ląstelę.
- Nuodams būdingas nedidelis toksiškumas.
Įkandimas
- Nepaprastai skausmingas, o ties įkandimo žaizda patinsta.
Gyvenimo ciklas
- Patelės padeda iki 24 kiaušinių – juos deda dažniau nei kartą per metus.
- Kiaušiniai perisi apie keturis mėnesius.
- Jaunikliai būna apie 12,5 cm ilgio.
Įpročiai
- Rupūžinės angys mėgsta drėgnas arba šlapias vietoves, paprastai įsikuria po akmenimis arba rąstais ir senuose termitų kauburiuose – dažnai šalia upių ar ežerų.
- Tai nepaprastai lėtos ir neagresyvios gyvatės.
- Gali pulti tik tuomet, kai yra įspeistos į kampą arba provokuojamos.
- Dieną šildosi, o naktį medžioja.
- Jos daugiausia minta varlėmis ir rupūžėmis.
- Jaunikliai maitinasi buožgalviais.