Spjaudančiosios kobros

Hemachatus hemachatus

Geografinis paplitimas

Image of Rinkhals
  • Spjaudančiosios kobros aptinkamos Pietų ir Pietvakarių Keipe, Oranžijos laisvojoje valstijoje, Lesote, Transkei Respublikoje, Kwazuluu Natale, Svazilande ir Pietrytiniame Transvalyje. Nedidelių jų kolonijų aptinkama ties Zimbabvės ir Mozambiko pasieniu.

Išvaizda

  • Spjaudančiųjų kobrų spalvos skirtingos, tačiau dažniausiai jos būna nuo rudos iki rusvai juodos spalvos, be to, pastebimos netaisyklingų formų šviesesnių rudų ir kreminių atspalvių žymės (raštai).
  • Joms būdingas savitas tamsus pilvelis su dviem šviesesnėmis juostelėmis (ruoželiais) aplink kaklą.
  • Suaugėlių vidutinis ilgis paprastai siekia 90–120 cm, tačiau žinoma, kad šios gyvatės gali užaugti ir iki 150 cm.
  • Spjaudančiosios kobros purškiami nuodai pasiekia iki 2,5 m atstumą.
  • Joms būdinga trumpa smaili galva ir didelės juodos akys.

Nuodai

  • Nuodai yra neurotoksiški.
  • Spjaudančiosios kobros dažniausiai taiko į veidą, taip sukeldamos labai stiprų skausmą ir galimą apakimą, jeigu nuodai patenka į akis.

Įkandimas

  • Sritis aplink įkandimo žaizdą patinsta.
  • Gali pasirodyti kraujosruvų.

Gyvenimo ciklas

  • Priešingai nei būdinga kitoms kobroms, spjaudančiosios kobros yra gyvavedės – jos gimdo jauniklius.
  • Ką tik gimusio jauniklio vidutinis ilgis siekia nuo 15 iki 18 cm.
  • Spjaudančiosios kobros vidutiniškai atsiveda nuo 20 iki 30 jauniklių vienu metu.
  • Jaunikliai išsineria iš odos per valandą nuo gimimo.
  • Spjaudančiųjų kobrų jaunikliams būdingos tokios pačios spalvos ir savitos žymės aplink kaklą kaip ir suaugėliams; jie taip pat nuo pat gimimo gali atsistoti piestu ir spjaudyti nuodus.

Įpročiai

  • Spjaudančiosios kobros linkusios gyventi žolynuose, tačiau lengvai prisitaiko ir prie aukštumų.
  • Šie gyvūnai naktiniai, tačiau gali būti aptinkami besišildantys saulėje dieną.
  • Spjaudančiosios kobros minta daugiausia rupūžėmis, bet jeigu jų pritrūksta, maitinasi smulkiais žinduoliais, ropliais ir varliagyviais.
  • Įspeistos į kampą, spjaudančiosios kobros pasižymi nepaprasta savybe apsimesti mirusiomis: jos apsiverčia ant nugaros, tampa visiškai gležnos, praveria burną, o liežuvį iškiša į išorę!