Šios rūšies gyvūnai būna nuo 40 cm iki 70 cm ir jie sveria nuo 5 kg iki 10 kg.
Skunko kūnas ištįsęs, raumeningos kojos ir ilgi nagai, leidžiantys jam knisti.
Dažniausiai jie būna juodai balti.
Nuo pat gimimo skunkai būna dryžuoti, tačiau dryžuotumas gali varijuoti priklausomai nuo rūšies.
Skunkai turi labai gerą uoslę ir klausą, tačiau silpną regą.
Skunkai atsirado Kanadoje, paplito nuo JAV iki Pietų Amerikos.
Gyvenimo ciklas
Skunkai dažniausiai dauginasi ankstyvą pavasarį.
Nėštumas trunka apie 9 savaites.
Skunkai dažniausiai atsiveda tik vieną jauniklį per metus.
Jaunikliai nemato iki 3 savaičių.
Jaunikliai maitinami iki 8 savaičių.
Gamtoje skunkai gyvena apie 5 – 6 metus, tačiau nelaisvėje jų gyvenimo trukmė gali būti ilgesnė.
Įpročiai
Skunkas yra visaėdis gyvūnas, bet dažniausiai ėda sliekus, vabzdžių lervas ir smulkius roplius. Jie ėda taip pat laukinius vaisius ir sėklas.
Skunkus galima pamatyti ir mieste, tose vietose kur laikomos atliekos, šiukšlės.
Skunkai yra naktiniai gyvūnai ir leidžia dienas susirietę urvuose, kuriuos įsirengia patys arba pasinaudoja drenažiniais grioviais.
Skunkai labiausiai yra žinomi dėl jų nemalonaus ir stipraus skleidžiamo kvapo, bet jį išskiria tik išprovokuotas, gindamasis. Skunkas išpurškia dvokiantį skystį, tad jei patenka į akis, gali būti laikinas apakimas.
Skunkai nežiemoja, bet žiemą jie mažiau maitinasi ir tampa pasyvesni.