Šių metų vasara pasižymi neįprastais temperatūrų šuoliais – iškart po vėsesnių dienų seka šiluma. Tokia orų kaita
tiesiogiai veikia vabzdžių vystymosi ciklą – kuo šilčiau, tuo greičiau jie dauginasi. UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės
specialistas, biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad nenuostabu, jog pastarosiomis dienomis daugėja nusiskundimų
dėl musių gausos ir vapsvų įkyrumo.
„Temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vabzdžių aktyvumą. Kuo šiltesnė aplinka, tuo greičiau vyksta
vabzdžių vystymosi procesai, o tai tiesiogiai greitina jų dauginimąsi ir gausesnį jų kiekį aplinkoje. Štai kodėl vasarą
musių ir vapsvų populiacijos smarkiai išauga, o žiemą jų nematome. Esant virš 25 laipsnių karščiui, kambarinės musės
vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio gali sutrumpėti iki vos 7–10 dienų. Tai reiškia, kad viena musių pora per
vasarą teoriškai gali tapti milijonų palikuonių proseneliais“, – pasakoja biologas.
Musės ir vapsvos: dažni ir pavojingi svečiai
Lietuvoje dažniausiai susiduriame su vaisinėmis muselėmis, naminėmis bei mėsinėmis musėmis ar lovoninėmis, taip
pat keletu rūšių vapsvų, kurios, pasidabinusios ryškiais juodais ir geltonais dryžiais, savo lizdus renčia palėpėse,
pašiūrėse, pastogėse, medžių drevėse ar sienų plyšiuose.
Nors šie vabzdžiai yra įprasti vasaros palydovai, tačiau ir vienas, ir kitas gali būti pavojingi. Musės platina pavojingų
infekcinių ligų sukėlėjus – salmoneliozės, dizenterijos ir kt., o vapsvos, pajutusios pavojų arba gindamos lizdą, gali
negailestingai sugelti.
Musės „vemia” ant mūsų maisto
L. Grigaliūnas atkreipia dėmesį, kad kambarinė musė neturi kramtomųjų burnos organų, vietoj jų ji turi siurbiamąjį
straubliuką, pritaikytą skystam maistui:
„Kai musė randa kietą maistą – cukrų, trupinius ar jūsų pietų patiekalą – ji turi jį suskystinti, kad galėtų juo maitintis. Tam
ji atpila virškinimo skysčius, kurie padeda ištirpdyti maistą, paversdamos jį mase, kurią gali lengvai įsiurbti. Tokiu būdu
musė ne tik suskystina maistą sau, bet ir išleidžia patogenus, kuriuos galėjo praryti anksčiau. Jei ji prieš tai tupėjo ant
šiukšlių, išmatų ar pūvančios mėsos, ji galėjo pernešti bakterijų, virusų ar parazitinių kirmėlių kiaušinėlių“.
Be to, musės turi šimtus tūkstančių mikroskopinių plaukelių ant kojų ir kūno. Jos nuolat tupia ant įvairių paviršių – nuo
šiukšliadėžių, gyvūnų išmatų ar pūvančios organinės medžiagos iki mūsų maisto. Ligų sukėlėjai lengvai prilimpa prie šių
plaukelių ir nusileidus ant maisto – mechaniniu būdu yra pernešami tiesiai ant jo.
Kai pavojus įskrenda į stiklinę
Biologas perspėja, kad vapsvos, priešingai nei musės, žmogaus sveikatai pavojingų ligų neplatina, tačiau grasina
skaudžiais įgėlimais ir tai gali daryti pakartotinai, nes, skirtingai nei bitės, įgėlusios žmogaus odoje nepalieka geluonies.
Vienas vapsvos įgėlimas dažniausiai sukelia tik skausmą, tačiau alergiškiems žmonėms jis gali būti mirtinas. Net ir
nealergiškam žmogui situacija pavojinga, jei vapsva įskrenda į gėrimą ir yra netyčia praryjama.
Po vapsvos įgėlimo dažniausiai jaučiamas aštrus, deginantis skausmas, įgėlimo vieta parausta, atsiranda patinimas ir
niežulys. Šie simptomai paprastai praeina per kelias valandas ar parą. Didžiausias pavojus kyla, kai žmogus yra
alergiškas vapsvų nuodams – net vienas įgėlimas gali sukelti anafilaksinį šoką, pavojingą gyvybei.
Liaudiškos priemonės – ne išeitis
Kaip teigia kenkėjų kontrolės specialistas, didžiausias pavojus kyla, kai gyventojai patys bando kovoti su vabzdžiais,
ypač vapsvomis, liaudiškomis priemonėmis. Nei saldintas vanduo, nei pigūs purškikliai ar musgaudžiai nepadeda.
Bandymai sunaikinti vapsvų lizdą purškiant jį aerozoliu ar daužant lazda dažniausiai baigiasi tuo, kad gintis sukyla visa
kolonija.
Musės per dieną gali nuskristi iki 8 km ir dažnai grįžta į tas pačias vietas – dėl to jų sunku atsikratyti, ypač virtuvėje ar
prie šiukšlių dėžių. Vapsvų lizdai karštą vasarą plečiasi itin greitai – viename jų gali gyventi iki 5 000 individų, kurie būriu
puola visus, priartėjusius prie jų tvirtovės. Todėl ir prevencijai, ir naikinimui būtini saugūs bei efektyvūs sprendimai.
Kaip susigrąžinti ramią vasarą?
Anot L. Grigaliūno, veiksmingiausia kova prasideda ne nuo naikinimo, o nuo prevencijos: „Pirmiausia reikia pasirūpinti
aplinkos švara: saugiai laikyti maisto produktus, ypač lauke, langus pridengti tinkleliais, laikytis asmens higienos.
Valgant ar gaminant lauke, maistą rekomenduojama laikyti sandariai uždengtą. Prieš geriant, verta apžiūrėti stiklinę ar
buteliuką – ar jame neropoja ar neplaukioja vapsva. Svarbu – ne bandyti savarankiškai naikinti vapsvų lizdų. Tam
reikalinga speciali įranga, apsauga ir žinios”.
Musėms efektyviai kontroliuoti tinka šviesos spąstai ir „Eco“ gaudyklės – jie privilioja ir sunaikina į patalpas patekusias
muses, neteršdami aplinkos ir nekeldami pavojaus sveikatai.