Kelia rūpesčių blusos?
Susisiekite su mumis dėl operatyvių kenkėjų kontrolės paslaugų
Blusos
Neįsivaizduojate savęs kaip pagrindinio patiekalo vabzdžio pietums? Jūs dėl to nekaltas. Galime paguosti, kad šioje šalyje iš viso yra labai daug kandančių vabzdžių ir vienas iš jų – blusos.
Katininė blusa
(Ctenocephalides felis)
Išvaizda
- 2–3 mm ilgio besparnės blusos.
- Plokšti šonai.
- Kojos pakankamai ilgos, kad galėtų lengvai šokinėti.
Gyvenimo ciklas
- Blusų gyvenimo ciklas susideda iš keturių stadijų: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio. Kiaušinėliai maži ir balti.
- Šių stadijų trukmė labai skirtinga – nuo dviejų savaičių iki aštuonių mėnesių.
- Suaugusias blusas „medžioklei“ pažadina naminių gyvūnų ar žmonių judėjimas, spaudimas, karštis, triukšmas arba iškvepiamas anglies dioksidas, kuris tarsi informuoja kraujasiurbį apie potencialų grobį.
- Katininės blusos gyvenimo ciklas negali tęstis maitinantis tik žmogaus krauju.
Ipročiai
- Šios blusos dažnai negali nustatyti, ar šeimininkas tinkamas, kol jam neįkanda. Jeigu šeimininkas netinkamas, blusa nedelsdama pasišalina.
- Veisiasi šeimininkui įprastoje poilsio vietoje, pavyzdžiui, katės pintinėje, kur puikiausiai ir subręsta.
Šuninė blusa
(Ctenocephalides canis)
Išvaizda
- Suaugusi blusa būna rudai juodos spalvos, bet prisisiurbusi kraujo atrodo raudonai juoda.
- Suaugėliai 1–4 mm ilgio.
- Bekojės lervos balkšvos, iki 5 mm ilgio.
Gyvenimo ciklas
- Blusų gyvenimo ciklas susideda iš keturių stadijų: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio.
- Lervos ilgesnės už suaugėlius ir minta sauso kraujo, ekskrementų bei organinių medžiagų, susikaupusių užkrėstose patalpose, dalelėmis.
- Kūnas iš šonų suplotas, todėl gali lengvai judėti gyvūno kailiu. Ant blusos kūno yra atgal išsikišusių dygliukų, kuriais ji išsilaiko ant šeimininko, kai šis laižosi.
Ipročiai
- Suaugusios blusos minta šunų ir kačių krauju, kartais kanda žmonėms.
- Šuninė blusa perneša plokščiąsias šunų kirmėles, Dipylidium caninum, kurios taip pat gali pakenkti žmonėms.
- Jos nušoka maždaug 15 cm, taigi lengvai gali keisti šeimininkus. Gali užkrėsti sodo pieveles.
- Dėl blusų gali nukentėti bendra Jūsų naminio gyvūno savijauta, rastis niežulys, paraudimų, šėri
Žmoginė blusa
(Pulex irritans)
Išvaizda
- Blusos – juodi ir juodai rudi besparniai vabzdžiai.
- Suaugusios blusos būna 1–4 mm ilgio.
- Jos turi ilgą, ploną straubliuką, kuriuo praduria šeimininko odą, kad prisisiurbtų jo kraujo.
- Joms būdinga šokinėti.
Gyvenimo ciklas
- Kiekvieną kartą prisisiurbusi kraujo, patelė padeda 4–8 kiaušinėlius, o per visą gyvenimą jų gali padėti keletą šimtų.
- Glotnūs, ovalūs, šviesios spalvos 0,5 mm ilgio kiaušinėliai padedami ant šeimininko kūno, patalynės arba lizdo, bet prie jų nepritvirtinami.
- Suaugėlis paprastai pasirodo praėjus vienai arba dviems savaitėms po to, kai baigiasi lervos ir lėliukės stadija, bet nepalankiomis sąlygomis lėliukės laikotarpis gali trukti net vienerius metus.
Ipročiai
- Kadangi žmoginė blusa išsiveisė iš kitos blusų rūšies - ji taip pat gali pernešti ligas.
- Jos žinomos kaip Yersinia pestis (maro) pernešėjos.
- Žmogaus blusą taip pat galima rasti ant tokių gyvūnų kaip šunys, žiurkės, kiaulės, elniai ir lapės.
Paukštinė blusa
(Ceratophyllus gallinae)
Išvaizda
- Suaugusios blusos paprastai būna rusvos spalvos ir 1–8 mm ilgio.
- Akys ir antenos matomos. Žemyn išsikišę burnos organai itin gerai pritaikyti prakirsti odą ir siurbti kraują.
- Ši rūšis, arba vištinė blusa – labiausiai paplitusi paukštinė blusa.
Gyvenimo ciklas
- Paukštinės blusos patalpoje gali gyventi tik trumpą laiką ir tik lizduose.
- Jos veisiasi lizdų sukimo laikotarpiu, kai gali reguliariai misti šeimininko ir (arba) jauniklių krauju.
Ipročiai
- Suaugusios paukštinės blusos gyvena paukščių lizduose. Paukščiams palikus lizdą, jos turi susirasti naują šeimininką.
- Jeigu lizdas vėl naudojamas, lėliukės išsirita, poruojasi ir tęsia dauginimosi ciklą.
Paukštinės blusos gali gausiai veistis paukštidėse, inkubatoriuose, paukštynuose ir kt.