Kandys

Šie maži padarai atrodo nepavojingi, bet daro stebėtinai didelę žalą audiniams ir produktams.

Sėklinė čiuopiklinė kandis

(Hofmannophila pseudospretella)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 8–14 mm ilgio. Tamsiai rudi priekiniai sparneliai, ant kiekvieno po tris arba keturis juodus taškelius.
  • Lerva – iki 20 mm ilgio. Purvinai baltos spalvos, su ruda galvute. Pirmasis krūtinės segmentas kaštoninės spalvos.
  • Lėliukė – 15–20 mm ilgio, būna šilkiniame kokone.

Gyvenimo ciklas

  • Paprastai viena kartą per metus.

Ipročiai

  • Prieš virsdama lėliuke, lerva gali toli nukeliauti. Bendrai laikomos visaėdėmis.

Drabužinė kandis

(Tineola bisselliella)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 6–8 mm ilgio. Priekiniai sparneliai geltonai rusvi, neraštuoti. Sparnelių galinis kraštas labai karpytas.
  • Lerva – iki 10 mm ilgio. Kreminės baltos spalvos, su geltonai ruda galvute. Lerva būna šilkiniame vamzdelyje, kurio ilgis dažnai 10–15 kartų viršija jos kūno ilgį.
  • Lėliukė apie 6 mm ilgio.

Gyvenimo ciklas

  • Nuo kiaušinėlio iki suaugėlio paprastai išsivysto per 6 savaites. Jeigu mažai maisto ir šilumos, gali trukti 10–18 mėnesių.

Įpročiai

  • Suaugėliai nesimaitina. Ne skraido, o bėgioja, vengia šviesos.
  • Audiniuose išgraužia netaisyklingos formos skylutes.

Kailinė kandis

(Tinea pellionella)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 6 mm ilgio. Tamsiai rudi priekiniai sparneliai su trimis blyškiais taškeliais (gali atrodyti kaip du).
  • Lerva – iki 10 mm ilgio. Gyvena šilkiniame vamzdelyje, kuris paprastai būna suėsto audinio spalvos.
  • Lėliukė – vystosi sandarioje lervos kapsulėje.

Gyvenimo ciklas

  • Panašus į drabužinės kandies.

Įpročiai

  • Audiniuose išgraužia taisyklingos formos skylutes.
  • Pasitaiko rečiau negu drabužinė kandis. Tikrinkite įvežtas prekes – odą ir gyvūninės kilmės daiktus.

Baltapetė čiuopiklinė kandis

(Endrosis sarcitrella)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 6–10 mm ilgio, galva ir krūtinė skaisčiai balta, priekiniai sparneliai margi.
  • Lerva – iki 12 mm ilgio. Dramblio kaulo baltumo, su raudonai ruda galvute.
  • Lėliukė – būna šilkiniame kokone.

Gyvenimo ciklas

  • Paprastai vieną kartą per metus.

Įpročiai

  • Dažnai būna nešildomuose lauko pastatuose. Bendrai laikomos visaėdėmis.

Pietinis (aruodinis) ugniukas

(Plodia Interpunctella)

Išvaizda

  • Suaugėliai būna 7–9 mm ilgio, sparnų ilgis siekia 15–20 mm. Priekinių sparnų pirmas trečdalis blyškios tamsiai geltonos spalvos. Likusi sparnų dalis rausvai rudos spalvos.
  • Lerva būna gelsvai baltos, rausvos arba žalsvos spalvos (spalvą nulemia mityba), su ruda galva.

Gyvenimo ciklas

  • Gyvena 35 dienas +25 °C temperatūroje. Ilgiau gyvena žemesnėje temperatūroje arba jeigu minta mažai maistingais produktais.

Įpročiai

  • Minta riešutais, džiovintais vaisiais ir grūdais (kukurūzais).

Malūninis ugniukas

(Ephestia kuehniella)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 7–9 mm ilgio, sparnų ilgis 15–20 mm. Ant pilkų sparnelių juodas zigzagas.
  • Lerva – priklausomai nuo maisto, rausvo arba žalsvo atspalvio, su ruda galva. Gyvena šilkiniame vamzdelyje.

Gyvenimo ciklas

  • 152 dienos, esant 17 °C, ir 42 dienos, kai temperatūra apie 30 °C.
  • Gausiai verpia šilką. Suaugėliai gyvena apie 2 savaites.

Įpročiai

  • Retai puola ne miltų produktus. Suaugėliai ilsisi dieną ir skraido sutemus.

Kakavinis ugniukas

(Ephestia cautella)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 7–9 mm ilgio, sparnų ilgis 15–20 mm. Išmargintas pilkai rudos spalvos šviesesnėmis ir tamsesnėmis juostelėmis.
  • Lerva – priklausomai nuo maisto, balkšva, gelsva arba rausva. Prieš virsdamos lėliukėmis, dažnai lipa aukštyn į tamsias vietas.

Gyvenimo ciklas

  • 31 diena, esant optimaliai temperatūrai (+32 °C).

Įpročiai

  • Dažnai būna įvežto maisto kroviniuose. Pirmiausia tai grūdų, riešutų, džiovintų vaisių, aliejinių kultūrų sėklų ir išspaudų kenkėjas. Retai puola rūkalus ir gyvūninės kilmės produktus.
  • Suaugėliai nesimaitina.