Musės

Manote, kad yra daug musių rūšių? Jūs teisūs. Toliau galite skaityti apie kiekvienos rūšies racioną, įpročius ir gyvenimo ciklą.

Rudeninė musė

(Musca autumnalis)

Išvaizda

  • Patelės beveik tokios pat išvaizdos, kaip ir naminės musės, bet patinėlių pilvelis oranžinės spalvos, su juoda žyme per vidurį.
  • Patelė maždaug 6–7 mm ilgio ir paprastai didesnė už patinėlį.

Gyvenimo ciklas

  • Veisiasi gyvulių mėšle laukuose.
  • Naminės musės metamorfozė – visa: susideda iš kiaušinėlio, lervos arba vikšro, lėliukės ir suaugėlio stadijų.
  • Maždaug 1,2 mm ilgio balti kiaušinėliai dedami po vieną, bet susikaupia mažomis krūvelėmis. Per tris ar keturias dienas kiekviena patelė gali padėti iki 500 kiaušinėlių keliomis krūvelėmis.
  • Priklausomai nuo temperatūros, gyvenimo ciklas gali trukti 12–20 dienų. Per vieną vasarą gali būti 12 arba daugiau kartų.

     

     

Įpročiai

  • Rudeninės musės puola arklius ir galvijus, dažnai matomos ant snukio aplink akis.
  • Naktį jos ilsisi ant augalų arba žmogaus statytų statinių. Didžiąją dienos dalį praleidžia misdamos augalų cukrumi, ant mėšlo paviršiaus arba gyvūnų.
  • Iš gyvūnų šeimininkų jos gauna baltymų, kurių yra nosies išskyrose, seilėse ir ašarose. Rudeninių musių burnoje yra mažyčiai „dantukai“, kuriais jos skatina tekėti ašaras ir taip lengviau gauna maisto.
  • Jos gerai skraido ir gali nukeliauti keletą kilometrų, tačiau dauguma laikosi arti veisimosi vietos.

Mėlynoji lavonmusė

(Calliphora vomitoria)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 6–12 mm ilgio, blizgios mėlynos spalvos.
  • Lerva – visais atžvilgiais panaši į naminės musės lervą, išskyrus dydį. Subrendusi būna 18 mm ilgio.

Gyvenimo ciklas

  • Kiaušinėliai išsirita per 0–18 valandų (iš dalies gali vystytis patelėje).
  • Lervos subręsta per 7–12 dienų.

Įpročiai

  • Daugiausia veisiasi mėsoje, kartais sūryje.
  • Įprastas negyvų graužikų, paukščių ir kt. kenkėjas.

Pilkoji lavonmusė

(Pollenia rudis)

Išvaizda

  • 6–10 mm ilgio.
  • Tamsios pilkai žalios spalvos krūtinė apaugusi garbanotais geltonai rudais plaukeliais.
  • „Ilsėjimosi“ metu sparnai suskleisti. Skraido nerangiai.

Gyvenimo ciklas

  • Kiaušinėliai dedami į žemę.
  • Lervos vystosi sliekuose.

Įpročiai

  • Jų dažnai itin daug būna rudenį palėpėse, kur žiemoja.

Vamzdynų muselė

(Vamzdynų muselių šeima)

Išvaizda

  • 2 mm ilgio.
  • Įdegio spalvos kūnas atrodo pilkas.
  • Sparnai tankiai apaugę plaukeliais, tupint susiskleidžia virš kūno stogeliu.

Gyvenimo ciklas

  • Kiaušinėliai išsirita per 1–6 dienas.
  • Lervos subręsta per 10–50 dienų.
  • Lėliukės subręsta per 1–3 dienas.

Įpročiai

  • Dažnai randama nuotekų tinkluose, kur lervos minta į dumblą panašiomis organinėmis medžiagomis.

Drozofila

(Drosophila funebris)

Išvaizda

  • Drozofila3 mm ilgio. Geltonai rudos arba margos spalvos, su ryškiai raudonomis akimis.
  • Skraido lėtai, skraidant pilvelis nukaręs žemyn.
  • Linkusios sklandyti.

Gyvenimo ciklas

  • Patelė gali padėti iki 500 kiaušinėlių.
  • Tampa suaugėliais maždaug per 7 dienas.
  • Suaugėliai gyvena tik apie 2 savaites.

Įpročiai

  • Veisiasi gendančiuose vaisiuose ir daržovėse, rūgstančiose atliekose, kurių yra aludėse, alaus daryklose ir pan.
  • Lervos minta pūvančiuose vaisiuose ir daržovėse esančiomis bakterijomis ir raugu.
  • Gali veistis ir nešvariuose kanalizacijos vamzdžiuose bei valymo reikmenyse.

Sparva

(Family tabanidae)

Išvaizda

  • Suaugėliai gali būti iki 25 mm ilgio.
  • Juodos arba tamsiai rudos spalvos, akys žalios arba juodos.
  • Patinėlių akys susiliečia, todėl juos lengva atskirti nuo patelių, kurių akys toli viena nuo kitos.
  • Įkandus sparvai, gali labai skaudėti. Priešingai negu odą praduriančių vabzdžių burnos organai, sparvų burnos – lyg maži „peiliukai“, kuriais jos prakerpa odą kaip žirklėmis.

Gyvenimo ciklas

  • Kiaušinėliai dedami krūvelėmis po 100–1 000 ant statmeno paviršiaus virš vandens arba šlapios žemės, kur galėtų vystytis lervos.
  • Kiaušinėliai išsirita per 5–7 dienas.
  • Jos žiemoja lervos stadijoje, o lėliukėmis virsta pavasarį ir vasaros pradžioje.
  • Suaugėlių gyvenimo ciklas trunka 30–60 dienų.

Įpročiai

  • Poruotis pradeda ore, o baigia ant žemės, kur patelė padeda kiaušinėlių krūvelę, kartais su blizgiu arba kreidos spalvos sekretu, kuris neleidžia išgaruoti vandeniui.
  • Patinėliai daugiausia minta žiedadulkėmis ir nektaru.
    Sparvos aktyviausios šviesiu paros metu.
  • Kaip ir uodų, kanda tik patelės.
    Jeigu jos ištisai puola galvijus, šių prieaugis gali būti mažesnis.

Naminė musė

(Musca domestica)

Išvaizda

  • Suaugėlis – 5–8 mm ilgio, krūtinė pilka su 4 siauromis juostelėmis, pilvelis rudas arba geltonas,
  • ketvirtoji sparnų gysla sulenkta, o sparnų galiukai smailėjantys.
  • Lerva – balta, prie galvos visai nusmailėja. Gale 2 kvapinės „taškeliai“. Bekojė. Subrendusi būna 12mm ilgio.

Gyvenimo ciklas

  • Kiaušinėliai dedami grupėmis po 120–150, išsirita per 8 valandas arba ilgiausiai per 3 dienas.
  • Lervos subręsta per 3–60 dienų, o lėliukės – per 3–28 dienas.

Įpročiai

  • Randama beveik visų rūšių patalpose.
  • Dauginasi drėgnose, gendančiose augalinėse medžiagose

Javinė muselė

(Thaumatomyia notata)

Išvaizda

  • Maža, maždaug 3 mm ilgio (panaši į vaisinę muselę).
  • Suaugėliai ryškiai geltoni, su juodomis išilginėmis juostelėmis ant krūtinės ir nugaros bei skersomis juostelėmis ant pilvelio.

Gyvenimo ciklas

  • Dažnai palėpėse žiemoja kartu su pilkosiomis lavonmusėmis.
  • Apie šias museles mažai žinoma – jų lervos minta amarais, kurių būna ant žolės šaknų.

Įpročiai

  • Jos dažnai veisiasi rudenį palėpėse, kur ir žiemoja.