Pelės

Ar vien tik nuo minties apie peles šiurpuliai nenubėga per kūną? Sužinokite daugiau apie peles, jų rūšis, išvaizdą ir įpročius.

Miškinė pelė

(Apodemus slvaticus)

Išvaizda

  • Suaugėliai: galvos ir kūno ilgis siekia 80–100 mm, uodegos ilgis – 70–90 mm.
  • Patinėlis gali sverti 25 g, o patelė – 20 g.
  • Miškinėms pelėms ant galvos ir nugaros būdingas smėlio arba rausvai gelsvo atspalvio rudas kailis, gelsvos spalvos kailis šonuose, baltos – ant pilvo. Dažniausiai pastebimas mažas geltonas ruoželis ant krūtinės.

Gyvenimo ciklas

  • Jų gyvenimo trukmės vidurkis svyruoja nuo dviejų iki trijų mėnesių, tačiau gamtoje gali išgyventi ir iki 20 metų, o laikomos nelaisvėje – vos dvejus ar kiek ilgiau.
  • Poravimosi sezonas trunka nuo kovo–balandžio iki spalio–lapkričio mėnesio, o nėštumas tęsiasi apie 25 dienas. Po šešių dienų jų oda pasidengia pirmuoju kailiu; akis jos atmerkia praėjus 16 dienų, o maždaug po 18 – nujunkomos.
  • Jaunikliai ir suaugėliai dažnai neišgyvena per pirmąją poravimosi sezono pusę, nes suaugę patinai būna priešiški vienas kitam ir jaunikliams – pastaruosius išstumia iš lizdo.

Ipročiai

  • Jie minta dideliais ąžuolo, bukmedžio, uosio, liepos ir platanalapio klevo sėklų kiekiais.
  • Mažos gyvatės ir vabzdžiai – ypač svarbus maisto šaltinis vėlų pavasarį ir anksti vasarą, kai trūksta sėklų, o lervų ir vabzdžių pasirinkimas gausus.

Naminė pelė

(Mus musculus)

Išvaizda

  • 7–9,5 cm ilgio, su panašaus ilgio uodega
  • Sveria 12–30 g.
  • Joms būdingos santykinai mažos kojos ir galva bei didelės akys ir ausys, padedančios jas atskirti nuo rudosios žiurkės (Rattus norvegicus).

Gyvenimo ciklas

  • 4–16 jauniklių kiekvienoje vadoje, 7–8 vados per metus.
  • Nėštumas trunka apie 3 savaites.
  • Lytiškai subręsta po 8–12 savaičių.

Ipročiai

  • Dažniausiai gyvena žemėje ir rausia urvus, tačiau neretai ir laipioja.
  • Mėgsta grūdus.
  • Per dieną suvartoja apie 3 g maisto ir gali išgyventi be vandens. Jeigu maistas ypač sausas, jos išgeria iki 3 ml vandens.

Geltonkaklė lauko pelė

(Apodemus Flavicollis)

Išvaizda

  • Saugėliams būdingas galvos ir kūno ilgis – nuo 95 iki 120 mm, o uodegos ilgis – nuo 75 iki 110 mm. Sveria nuo 14 iki 45 g.
  • Geltonkaklių lauko pelių kailis ant nugaros yra juodas, o apatinė kūno dalis balta su savita geltono kailio juosta aplink kaklą.
  • Jos turi dideles ausis, išsikišusias akis ir ilgą uodegą.

Gyvenimo ciklas

  • Geltonkaklės lauko pelės dauginasi nuo kovo–balandžio iki spalio mėnesio, o jų nėštumas trunka 25 arba 26 dienas.
  • Jaunikliai visiškai nujunkomi praėjus 18 dienų ir paprastai pradeda daugintis praėjus metams nuo jų gimimo.
  • Dauguma pelių neišgyvena ilgiau nei 12 mėnesių.

Ipročiai

  • Geltonkaklės lauko pelės gali sugadinti arba suvartoti sandėliuose laikomą maistą, pakenkti elektros laidams.
  • Jos mėgsta gyventi subrendusiuose plačialapiuose miškuose ir gyvatvorėse, natūraliuose soduose ir pastatuose.
  • Labiau tikėtina, kad būtent jos, o ne miškinės pelės (Apodemus sylvaticus) pateks į pastatus.